Birštonas tapo vienu pirmųjų miestų Europoje, prisijungusių prie pilotinio projekto „Tylusis miestas“, kurį inicijavo bendrovė „Husqvarna“. Šiuo projektu siekiama miestus paversti žaliomis ramybės oazėmis, kurios atitinka jų gyventojų ir svečių lūkesčius. Pasak sanatorijomis garsėjančio Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės, tapti vienu tyliausių kurortų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ruošiamasi jau keletą metų.
Mieste turistus jau vežioja elektra varomos transporto priemonės, artimiausiu metu bus įrengtos ir elektromobilių įkrovimo stotelės, miesto viešosioms erdvėms prižiūrėti bus naudojama tik akumuliatorinė technika.
„Išsikėlę tikslą, supratome, kad vienas didžiausių trukdžių – labai garsiai tvarkomas miestas. Be to, garsėjame sanatoriniu gydymu, tad mums svarbus ir švarus oras. Nors taršos paprastai nejaučiame, pasaulinės apklausos rodo, kad net ketvirtadalis gyventojų yra skundęsi dėl triukšmo, kurį kelia garsiai burzgianti technika, – pasakoja N. Dirginčienė. – „Husqvarna Lietuva“ pakvietė mus tapti pilotinio projekto dalimi ir pasiūlė sprendimą –akumuliatorinius gaminius miesto žaliajai teritorijai tvarkyti. Dabar komforto ir ramybės mieste tikrai daugiau. Gyventojų ir svečių ausų neerzina triukšmas, o ir darbininkams dirbti lengviau. Mieste veikia sanatorijos, todėl pas mus yra nustatytas ramybės laikas, kuomet dirbti benzinine technika negalima. Akumuliatorinė technika veikia tyliai, todėl dirbant ja tokie apribojimai neaktualūs.“
Žaliąsias Birštono erdves prižiūrinčiai įmonei tenka prižiūrėti maždaug 6 ha vejos, 12 ha miško parkų ir apie 4 ha miesto parkų teritorijos. Pernai kaip pilotinio projekto „Tylusis miestas“ dalyviai išbandžiusi skirtingus akumuliatorinius „Husqvarna“ gaminius (robotą vejapjovę, akumuliatorines gyvatvorių žirkles, krūmapjoves ir žoliapjoves, aukštapjoves, grandininius pjūklus), šiemet aplinkotvarkos įmonė parką žada plėsti ir pamažu pereiti vien prie akumuliatorinių gaminių. Dviem profesionaliems robotams vejapjovėms „Husqvarna 550“ bus patikėtas prižiūrėti ir miesto futbolo stadionas, dar du robotai dirbs prie miesto sanatorijų.
„Nors ekonominės naudos kol kas neskaičiavome, manau, kad ji tikrai bus“, – tvirtina Birštono merė. Jai antrina UAB „Husqvarna Lietuva“ pardavimų vadovas Julius Grimalauskas: „Esame paskaičiavę, kad robotams vejapjovėms prižiūrint vien miesto futbolo stadioną per, pavyzdžiui, šešerius metus išlaidos jo priežiūrai yra 60 proc. mažesnės nei stadioną šienaujant traktoriuku. Pradinės investicijos į robotą vejapjovę yra didesnės, tačiau nėra kuro išlaidų, o elektros ar darbo užmokesčio išlaidos minimalios. Be to, veją pjaunant robotu vejapjove, ši sutankėja, savaime pasitręšia, ji visada tokio pat aukščio, taip pat nėra triukšmo.“
Apie 4,3 tūkst. gyventojų turintis Birštonas galėtų būti lyginamas su panašaus dydžio, 5,6 tūkst. gyventojų turinčiu, Švedijos Vadstenos miestu, kuris sau išsikėlė tikslą tapti tyliuoju miestu. Žaliosioms miesto erdvėms prižiūrėti skirta benzininė technika Vadstenoje buvo pakeista adekvačios galios akumuliatorine technika. Rezultatas pribloškė – per vasaros sezoną CO2 emisija sumažėjo net 4 tonomis. Negana to, miestas sutaupė 5 tūkst. eurų.
Akumuliatorinių gaminių naudojimas tampa vis svarbesnis ir griežtėjant triukšmo lygį ir taršą reguliuojantiems įstatymams. Paskaičiuota, kad kas valandą pasaulyje išmetama vidutiniškai 4,5 mln. tonų anglies dioksido, kuris yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių šiltnamio efektą. Šiuo metu žmonijos išmetamas CO2 kiekis yra didžiausias istorijoje ir, jei nebus imtasi veiksmų, iki 2100 m. oro temperatūra gali pakilti 3,7–4,8°C. Siekiant išvengti katastrofos, iki 2050 m. išmetamo CO2 kiekį reikėtų sumažinti net 80–90 proc.
„Aš, kaip eilinis pilietis, Švedijoje per metus išmetu apie 8 tonas CO2. Tad, jei keliamas tikslas, sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį 80–90 proc., tai reiškia, kad mano išmetamo CO2 kiekis per metus neturi viršyti 1 tonos“, – sako Jonas Willaredt, „Husqvarna“ AB aplinkos ir tvarumo padalinio vadovas. Beje, Švedijos bendrovė „Husqvarna“ išsikėlė tikslą iki 2020 m. išmetamo CO2 kiekį sumažinti 10 proc., iki 2035 m. – 33 proc.
Pasak J. Willaredt, didžiausią anglies dioksido pėdsaką palieka mūsų naudojami daiktai. Pavyzdžiui, 1 litras sunaudotų degalų palieka 2,4 kg CO2, o 1 kWh sunaudotos elektros energijos vidutiniškai palieka 0,41 kg CO2. „Apskaičiuoti savo paliekamą bent preliminarų anglies dioksido pėdsaką gana nesudėtinga. Taip pat nesudėtinga ir jį sumažinti. Galime peržiūrėti savo darbo efektyvumą ir našumą, įsivertinti savo įpročius bei peržiūrėti naudojamą techniką“, – ramina švedas.
Pavyzdžiui, akumuliatoriniai gaminiai palieka maždaug 6 kartus mažesnį CO2 pėdsaką nei benzininiai. Vien sutrumpinus įrenginių naudojimo tuščiąja eiga laiką, į aplinką bus išmetama iki 9 proc. mažiau anglies dioksido. Pasirinkus benzininius įrenginius su šiek tiek mažesnės galios varikliais, CO2 pėdsaką galima sumažinti dar iki 30 proc. „Technologijos jau sukurtos, tereikia jomis pasinaudoti“, – pabrėžia ekspertas.
J. Willaredtas prognozuoja, kad jau 2023 m. prekyboje nebebus mažesnės galios smulkiosios benzininės technikos, ją pakeis patogesnis, ekonomiškesni ir aplinkai draugiškesni akumuliatoriniai gaminiai: „Šiek tiek ilgiau išsilaikys didelės galios technika, skirta dirbti profesionalams atokiose vietovėse, kur nėra priėjimo prie elektros arba jis labai ribotas. Tačiau spėju, kad ir ši situacija pasikeis apie 2030-uosius metus. Akumuliatoriniai gaminiai – nėra ateitis, tai – dabartis.“
Aistė Jankūnaitė
Projektų vadovė
KPMS ir partneriai
