Šalyje – pertvarkos. Pristatytos naujos reformos, kurios gyvenimą, kaip teigia Vyriausybė, pagerins visos Lietuvos gyventojams. Dar vieną reformą, kuri gyvenimą jau dabar daro geresnį, turi parengę mokiniai. Jų dėka, žmonės džiaugsis ne didesniais atlyginimais ar pensijomis, bet švaresne gamta.
Pokyčių ėmėsi dar metų pradžioje
Vyresnių klasių moksleiviai, pasiryžę keisti kasdienius įpročius ne tik namuose, bet ir mokykloje, registruotis į ekologinį projektą „Žalioji olimpiada” pradėjo dar sausio mėnesį. Aktyviai dalyvavę pirmajame nacionalinės olimpiados etape, moksleiviai tobulino turimas žinias apie ekologiją, stengėsi rūšiuoti atliekas ir kitaip tausoti nuolat mažėjančius gamtos išteklius. Stiklo, plastiko ir popieriaus surūšiuota tiek, kiek sveria maždaug 16 mėlynųjų banginių – beveik 39 tonos. Dėl atsakingo mokyklų bendruomenių vandens vartojimo, 12 Lietuvos šeimų visą mėnesį galėtų nemokėti už vandenį.
Reformą įgyvendina nemokamai
Valdžia savo reformoms įgyvendinti išleis šimtus milijonų eurų, tuo tarpu moksleiviai kuria pridėtinę vertę iš jau panaudotų atliekų. Jų reformos principas paprastas, artėjant mokyklos šventei, technologijų pamokose papuošimus galima pasigaminti iš kartą jau naudoto popieriaus ar plastiko. Taip pat galima pasigaminti žaidimų, knygų skirtukų, įspėjamųjų ar mokomųjų plakatų bei galybę kitokių mokyklos ir kasdieniam gyvenimui reikalingų daiktų.
Aktyviausiai pokyčiai įgyvendinami regionuose
Grandiozinės ir rodės neįgyvendinamos idėjos autoriai ne mokiniai, o „Žaliosios olimpiados” sumanytojai. „Žaliasis taškas“ ir „RV agentūra” ją rengia jau 2-us metus. Pastebima, kad keičiasi ne tik moksleivių įpročiai, bet ir požiūris į vartojimą. Surūšiuojamų bei pačioje mokykloje perdirbamų atliekų skaičius taip pat auga.
Pademonstravę didžiausią užsispyrimą ir komandinę lyderystę iš 252 Lietuvos mokyklų į pusfinalį pateko net 72-jų mokyklų moksleiviai. Ir nors kalbama, kad įvairiuose projektuose dažniausiai pasižymi didmiesčiai, olimpiados dalyviai drąsiai griauna nusistovėjusius stereotipus.
Aktyviausi ekologiniame projekte Raseinių, Prienų, Šakių, Šalčininkų ir Joniškėlio moksleiviai. Smagiausia tai, kad pokyčių mokyklose nori visi, todėl ir dirba kaip vienas kumštis. Šiais metais didžiųjų miestų tarpe lyderio pozicijas užima Panevėžys. Panašu, kad susitelkę aukštaičiai pralenkė užsispyrimu garsėjančius žemaičius, Klaipėdos regioną. Tiesa, žemaičiai nežada nusileisti ir savo nusiteikimą planuoja atskleisti antrajame olimpiados etape.
Ekologijos ir aplinkosaugos išmanymą, teisingo atliekų tvarkymo įgūdžius, racionalaus resursų naudojimo ir aplinkos kokybės gerinimo žinias per 1000 šalies moksleivių gegužės mėnesį vyksiančiuose pusfinalių renginiuose demonstruos Šiauliuose, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Simona Rasalė
Marketingo ir komunikacijos vadovė
Daugiau informacijos: http://www.zaliasistaskas.lt/zalioji-olimpiada.html
