Jūsų amžius nuo 35 iki 55? Rūkote? Leidžiate laisvalaikį su stipresnio gėrimo taure rankoje? Mėgstate saulės vonias? Puiku. Tai reiškia, kad esate žmogus, neatsisakantis gyvenimo malonumų. Bet tuo pačiu patenkate į padidintos rizikos grupę susirgti burnos vėžiu.
Jau šeštus metus vasaris Lietuvoje skelbiamas burnos vėžio prevencijos mėnesiu. Žmonės raginami nemokamai pasitikrinti ar neserga šia liga. Akcijoje dalyvauja didžiųjų miestų valstybinės klinikos bei ligoninės, taip pat kelios dešimtys privačių odontologijos ir medicinos centrų.
Kaip pasakojo prie akcijos prisijungusios odontologijos klinikos „Šypsenos akademija“ gydytoja, burnos chirurgė Justė Strups, informacijos apie burnos vėžį Lietuvoje dar nepakanka, nedaug dėmesio skiriama ir jo profilaktikai. Todėl mūsų šalyje burnos vėžys dažniau nei kiti vėžiniai susirgimai diagnozuojamas vėlyvos stadijos, kai gydymas yra labai sudėtingas. Šios akcijos tikslas yra didinti visuomenės narių žinias burnos vėžio klausimais, skatinti visus odontologus, burnos higienistus kaskart apžiūrėti ir kritiškai vertinti visą burnos ertmę. Pacientai skatinami atsakingai rūpintis savo burnos sveikata, laikytis rekomendacijos lankytis pas odontologą ar burnos higienistą bent du kartus per metus. O pastebėjus pakitimus burnos ertmėje – nedelsti.
„Pirmiausia žmonės turi atkreipti dėmesį į pakitimus burnos ertmės gleivinėje, kurie neišnyksta per dvi savaites. Tai gali būti balta ar raudonos spalvos dėmelė, opa, gumbelis, žaizdelė. Dažniausiai pažeidžiamos vietos yra liežuvis ir lūpos, taip pat aptinkami pakitimai skruosto gleivinėje, gomuryje arba burnos dugno srityje. Jei burnos gleivinės pakitimas nepranyksta per 2-3 savaites, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją arba odontologą“, – akcentavo burnos chirurgė.
Veido srities skausmas, patinimas, aptirpimas, išliekantys ilgesnį laiką, atsiradęs mazgelis kakle – irgi galimi pavojaus ženklai. Jei dantys nesusikanda kaip anksčiau, yra paslankūs, valant kraujuoja dantenos, jeigu sunku kramtyti, nuryti maistą, pakinta balsas, tai vėlgi galimi burnos vėžio požymiai. Vyresnio amžiaus žmonėms reiktų sunerimti, jei anksčiau puikiai tikęs išimamas dantų protezas kažkodėl nebetinka, sukelia skausmą, diskomfortą.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, per metus Lietuvoje yra diagnozuojama iki 400 susirgimų burnos ir ryklės vėžiu. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje stebima tendencija, kad sergančiųjų šia klastinga liga kasmet vis daugėja, o pacientai jaunėja dėl sparčiai plintančio žmogaus papilomos viruso.
Burnos vėžys dažniausiai prasideda dėl plokščiųjų burnos gleivinės ląstelių dirginimo, kurios bėgant laikui pakinta ir pradeda sparčiai daugintis. Du pagrindiniai burnos ir gerklų vėžio rizikos veiksniai – tabako ir alkoholio vartojimas. 7 iš 10 burnos vėžiu sergančių yra gausiai piktnaudžiaujantys alkoholiu. O alkoholio ir tabako vartojimas kartu šio vėžio formos atsiradimo riziką, pasak tyrimų, padidina net iki 100 kartų, kai lyginama su nevartojančiais. Didžiausia bėda, jog net 75-80 procentų burnos vėžio atvejų diagnozuojama vėlyvojoje stadijoje. Kai piktybinis navikas būna išplitęs į aplinkinius organus, kitas kūno dalis, pacientų išgyvenamumo rodikliai krenta dvigubai.
„Burnos gleivinė taip pat gali būti dirginama nekokybiškų restauracijų burnos ertmėje, aštrių plombos kraštų, paslankių dantų ar nulūžusių laiku nepašalintų dantų šaknų, todėl rekomenduojama bent du kartus per metus profilaktiškai apsilankyti pas savo burnos higienistą ar odontologą“, – pacientus ragina atsakingai rūpintis savo burnos sveikata gydytoja Justė Strups.
Burnos vėžio diagnozei nustatyti neužtenka vien išsamios paciento apžiūros. Reikalingi specifiniai ląstelių ar audinių tyrimai, kuriuos atliekami ir „Šypsenos akademijos“ klinikoje. Burnos vėžio gydymas Lietuvoje atliekamas specialiuose centruose, neapsieinama be chirurginės operacijos, gali prireikti spindulinio gydymo arba chemoterapijos. Nugalėjus burnos vėžį gydytojams lieka daug darbo.
„Pašalinus dalį audinių ar net dalį žandikaulio, veide atsiranda didžiulės deformacijos. Lietuvoje jau atliekamos veido rekonstrukcinės operacijos, žmonės po jų gali gyventi pilnavertį gyvenimą – valgyti, kramtyti ir nejausti diskomforto dėl savo išvaizdos. Bet tai labai sudėtingos operacijos. Todėl dar kartą noriu paraginti pacientus nedelsti – pasinaudoti nemokama burnos vėžio diagnostika, o kolegas gydytojus, odontologus, burnos higienistus atkreipti dėmesį ne tik į pacientų dantų būklę, bet ir į gleivinę, žandus, liežuvį“, – kvietė „Šypsenos akademijos“ gydytoja burnos chirurgė Justė Strups.
Daugiau informacijos:
Odontologijos klinika „Šypsenos akademija“
