Pirmą kartą Lietuvoje, po ne vienerių metų bandymų, užaugintas sėkmingas kietagrūdžių kviečių derlius, iš kurio „Malsena Plius“ pagamino makaronus. Iki šiol kietagrūdžiai kviečiai buvo siejami su šiltesnio klimato šalimis – tai tradicinė itališka grūdinė kultūra, kurią pagaliau pavyko užauginti ir lietuviams. Įmonei tai reiškia didesnę nepriklausomybę nuo užsienio šalių partnerių pandemijos akivaizdoje, tvaresnę ir aplinkai draugiškesnę tiekimo grandinę, o ūkininkams – naujas galimybes brangiau parduoti populiarėjančią kietųjų kviečių produkciją.
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje parduotuvių lentynas pasiekia itališkiems nenusileidžiantys makaronai iš pirmojo lietuviško kietagrūdžių kviečių derliaus. Gamintojai teigia, kad tai nulėmė nuolat šiltėjančios klimato sąlygos, kurios šiemet buvo itin palankios.
„Anksčiau turėjome daugybę bandymų užauginti šią kultūrą, tačiau jie visi buvo nesėkmingi arba buvo nukuliami per maži kiekiai, kad derlių būtų galima komercializuoti. Šiemet įvertinę derliaus rezultatus matome, kad kokybiniai rodikliai nenusileidžia pasaulinėje rinkoje esančiai pasiūlai. Kietasis kvietys yra gerų, stiprių žemių augalas, kuriam reikalingos saulės vonios – tik šiemet mums pavyko šias sąlygas atitikti. Klimatas keičiasi, tą galime pastebėti ir su vyndaryste: vyną jau gamina ir anglai, ir šiaurės vokiečiai. Mums irgi atsiranda naujos galimybės: nukūlėme pirmąjį kietagrūdžių derlių iš penkių hektarų, šį skaičių per keletą metų planuojame padidinti iki šimto“, – sako įmonių grupės „Baltic Mill“, kuriai priklauso „Malsena Plius“, pirkimų vadovas Arvydas Noreika.
Dėl kietųjų kviečių galimybės atlaikyti sausras, jie daugiausiai auginami Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų regionuose – Italijoje, Ispanijoje, Indijoje, Maroke, Turkijoje. Mūsų regione jie dažniausiai atsivežami iš Rusijos, Ukrainos ar Kazachstano. Tačiau „Malsena Plius“ gerąją patirtį perėmė iš Švedijos ūkininkų – Malmo mieste šiemet nuimtas jau ne pirmas kietagrūdžių kviečių derlius. Pačią sėklą ir naująją rūšį suteikė vokiečiai, kurie labiausiai išvystė žieminių kietųjų kviečių veisles.
Geresnė kaina ūkininkams
Anot A. Noreikos, Lietuvos ūkininkai suinteresuoti kietagrūdžių kviečių auginimu, nes, lyginant su mums įprastais minkštaisiais – jų kaina rinkoje yra aukštesnė.
„Kietųjų kviečių paklausa didelė, o pasiūla maža, todėl man teko matyti situacijų, kai kietieji kviečiai buvo įkainuoti bent 100 eurų už toną brangiau, negu įprasti kviečiai. Todėl ūkininkus motyvuoja šios veislės plėtra. Be to, „Malsena Plius“ siūlo šios veislės auginimo programą, tuo pat metu suteikiant ne tik sėklą, patarimus, kaip auginti, bet ir garantuotą realizaciją rinkoje“, – teigia A. Noreika.
Specialistas priduria, kad auginti vietoje naudinga ir gamintojams – sumažinami logistikos ir transportavimo kaštai, kadangi žaliava užauginama, o produkcija gaminama čia pat, Lietuvoje. Palankiau ir vartotojams – jie gauna ekologiškesnį ir švaresnį galutinį produktą.
„Mūsų įmonės ilgalaikis tvarumo tikslas – didžiąją dalį žaliavos užsiauginti ir nusipirkti tik vietinėje rinkoje. Tai žymiai draugiškiau aplinkai, nes išvengiama transportavimo sąnaudų ir emisijų, visas gamybos procesas nuo grūdo iki stalo tampa lokaliu. Be to, tai suteikia šimtaprocentinį žaliavos atsekamumą ir garantuoja geriausią gaminio kokybę. Šiandien retas vartotojas žino, kokiomis žaliavomis gaminama ir iš kur atvežama jo perkama produkcija, o šiuo atveju jis bus užtikrintas, kad lietuviški grūdai atkeliaus iš Kėdainių ar kitų derlingų regionų, o iš jų pagaminti makaronai – iš Panevėžio”, – priduria A. Noreika.
Nepriklausomybė pandemijų akivaizdoje
Norą auginti ir pirkti vietinę žaliavą pastiprino ir pandemija – pavasarį eksporto rinkoms užsidarius, nepriklausomybė nuo importuojamų produktų tapo dar labiau vertinama.
„Per artimiausius kelerius metus planuojame visiems savo gaminamiems kietagrūdžiams makaronams žaliavą užsiauginti patys – anksčiau tai atrodė neįmanoma. Tačiau nepriklausomumas šiais metais yra vienas iš kritinių parametrų: pandemijos metu ne visi norėjo ir galėjo vežti krovinius, prie sienų atsirado papildoma kontrolė, svyravo žaliavos kainos, užsidarė fabrikai. Kai turi vietinę žaliavą – visos kortos tavo rankose. Be to, tai reiškia geresnį grūdo atsekamumą ir kokybinį stabilumą“, – teigia A. Noreika.
Pirmieji lietuviškų kietagrūdžių makaronai
Anot „Malsenos Plius“ atstovo, iki šiol lietuviškų kietagrūdžių kviečių makaronų iš vietoje užauginto derliaus dar niekas negamino. A. Noreika tikina, kad pagal kokybinius parametrus jie nenusileidžia aukščiausios klasės itališkai produkcijai.
„Pirmoji 15 tonų visų grūdo dalių kietagrūdžių makaronų partija jau pasiekė parduotuvių lentynas, tačiau ateityje planuojama kiekius ženkliai didinti. Kietagrūdžių makaronų rinka auga, ypač visų grūdo dalių segmentas, kurį šiuo metu ir vystome. Tai maistingesnė kviečių rūšis, kuri dėl susirūpinimo sveika mityba kasmet populiarėja“, – tikina A. Noreika.
Įmonės ateities planuose – noras stabilizuoti kietųjų kviečių auginimo technologiją taip, kad net ir keičiantis klimato sąlygoms, bendrovė gautų visą gamybai reikiamą kiekį žaliavos. Taip pat planuojama apimtis plėsti ir pamažu kietagrūdžių kviečių makaronus iš vietoje užaugintos žaliavos gaminti ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių rinkoms.
