Lietuvos gyventojai „į rankas“ uždirba kone mažiausiai Europos Sąjungoje, o turintys vaikų „į rankas“ uždirba daugiau nei vienišiai. Eurostato duomenimis, šveicarai, vieni daugiausiai uždirbančių Europoje, sumoka mažiausiai mokesčių: jų „į rankas“ (neto) gaunamas atlyginimas sudaro net 81,4 proc. „ant popieriaus“ (bruto) nurodytos algos. Tuo metu Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia vos 62 proc. atlyginimo „ant popieriaus“. Gaunamo uždarbio „į rankas“ dydžiui įtakos gali turėti ir šeiminė padėtis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Remiantis 2023 metų duomenimis, vidutinis vienišo žmogaus atlyginimas „ant popieriaus“ Europos Sąjungoje (ES) siekia 41 tūkst. eurų per metus, tačiau „į rankas“ gaunama suma (neto) – 28,2 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad apie 12,8 tūkst. eurų per metus atitenka socialinio draudimo įmokoms bei gyventojų pajamų mokesčiui padengti.
Didžiausias vidutinis neto ir bruto atlyginimų santykis Europoje fiksuojamas Kipre (85,9 proc.), Šveicarijoje (81,4 proc.) ir Estijoje (81,1 proc.). Lietuvoje „į rankas“ gaunamo ir „ant popieriaus“ pateikto darbo užmokesčio santykis yra vienas mažiausių ES – 62 proc. Taip pat daugiau mokesčių sumoka ir mažiau uždirba Belgijos (60,1 proc.), Vokietijos (62,6 proc.) ir Danijos (64 proc.) gyventojai.
Vis dar painioja sąvokas
„Vykdant darbuotojų atrankas dažnai matome, kad ne visi kandidatai yra pakankamai įsigilinę į bruto („ant popieriaus“) ir neto („į rankas“) atlyginimų skirtumus. Neretai net ir labiau patyrę kandidatai vis dar painioja šias sąvokas. Dažnas žmogus paprašo tiksliai įvardinti, kiek jis gaus „į rankas“. Tokiais atvejais siūlome pasinaudoti specialiomis atlyginimų skaičiuoklėmis internete, nes žmogaus uždarbis priklauso ir nuo jo pasirinkto būdo kaupti pensijai“, – pasakoja Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Pasak jos, papildomai pensijai kaupiamos lėšos yra asmeninis darbuotojo pasirinkimas, tad dažnu atveju darbdavys apie kaupimą sužino tik mokant atlyginimą. Tad darbuotojams tenka patiems įsivertinti, kaip keisis jų „ant popieriaus“ gaunamas atlygis, jei pasirinks kaupti arba nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje. Atlyginimo dydis dėl trečiosios pensijų pakopos, kurį savo lėšomis darbuotojams privačiame pensijų fonde kaip priedą prie algos darbuotojams dovanoja „Bitė“, nesikeičia. Darbdavys ar dirbantysis trečiojoje pakopoje kaupia laisva valia.
Turintys vaikų uždirba daugiau
„Į rankas“ gaunamo atlyginimo dalis taip pat gali priklausyti nuo šeiminės padėties, atskleidė „EuroNews Business“ atlikta analizė. Remiantis Eurostato duomenimis, daugelyje ES šalių turintys vaikų dėl jiems taikomo palankesnio mokesčių tarifo ir finansinių išmokų uždirba gerokai daugiau nei vieniši asmenys ar poros be vaikų.
Pavyzdžiui, šeima su dviem vaikais, kurioje dirba tik vienas asmuo, Slovakijoje „į rankas“ gali gauti net 109,3 proc. savo bruto atlyginimo. Taip yra dėl to, kad šioje šalyje taikomas „neigiamas pajamų mokestis“ ir papildomos išmokos vaikams. Lietuvos mokestinė sistema taip pat dosni šeimoms auginančioms vaikus – jie uždirba daugiau, nei neturintieji vaikų. Vaikus auginančių tėvų „į rankas“ gaunamas atlygis siekia 76,2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“.
„Visos mokestinės lengvatos ar išmokos daugiavaikėms arba vaikus su negalia auginančioms šeimoms Lietuvoje yra taikomos automatiškai, tad darbdavys dėl to neturėtų specialiai mažinti ar didinti mokamos algos. Algos dydį turi lemti darbuotojo profesinės žinios, patirtis, kuriama vertė organizacijai“, – sako E. Staniulionė.
Pašnekovės teigimu, šeimos ar vaikų turėjimo faktas retai darbuotojų naudojamas ir kaip argumentas, derantis dėl algos. Kai kuriose įmonėse to net nereikia. „Bitėje“ nuo 2023-ųjų įteisinta nesusituokusių heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystė, taikant visoms šeimoms galiojančius privalumus – laisvadienius, vienkartines tėvystes išmokas, nemokamus vaikų kambarius biuruose, įvairias dovanas vaikams ir pan.
Papildomus priedus laiko dovana
Įprastai darbdaviai be darbo užmokesčio darbuotojams siūlo ir įvairių motyvacinių priedų – sveikatos draudimą, nemokamas ryšio ir interneto paslaugas, nuolaidas artimiausioje maitinimo įstaigoje. Vis tik, tai ne visada darbuotojų įvertinama kaip papildoma finansinė nauda.
„Dauguma darbuotojų papildomų priedų nelaiko darbo užmokesčio dalimi. Tai yra tarsi dovana. Pasitaiko atvejų, kad ir mokama premija nevertinama kaip darbdaviui kainuojantis dalykas – Lietuvos darbo rinkoje daugiau dėmesio skiriama į darbo skelbime nurodytą pastovų atlyginimo dydį, nei į papildomus priedus, kurie gali sudaryti reikšmingą, o neretai ir didesnę atlygio dalį“, – sako „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.
Vis tik, pasak jos, situacija pamažu keičiasi – darbdavio siūlomi priedai itin aktualūs jaunesnės kartos darbuotojams.
