Geras finansininkas – tai ne tik puikus analitikas, bet ir finansų vadovas, gebantis planuoti finansinę veiklą, modeliuoti investavimo, finansinių išteklių pritraukimo ir kitus finansų valdymo sprendimus bei juos sėkmingai įgyvendinti. Darbas finansų srityje nėra ir niekada nebus monotoniškas, nes situacija rinkose keičiasi labai greitai, o kiekviena susiklosčiusi padėtis yra specifinė, todėl tenka greitai rasti tinkamus sprendimus, tikina specialistai.
Kaip prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių, išlikti konkurencingam rinkoje ir tapti sėkmingu finansininku pataria Kauno technologijos universiteto (KTU) Finansų programos l.e.p. vadovė doc. dr. Rasa Norvaišienė, „Baltic Logistic Solutions“ Finansų ir IT vadovas dr. Saulius Adamauskas ir KTU „Bloomberg“ Finansų rinkų analizės laboratorijos vadovė dokt. Raminta Benetytė.
Patarimas nr. 1: išsamiai pažinkite profesiją
Siekiantiems tapti sėkmingais finansininkais specialistai pirmiausia pataria pažinti finansininko, kaip profesijos, ir savo, kaip asmenybės, funkcijas.
„Kas yra finansininkas ir ką jis veikia? Pirmiausia tai yra asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, išmano finansų rinkas, valdo investicijas. Ar man patinka skaičiuoti, lyginti, ieškoti neatitikimų ir vėl perskaičiuoti, ar norėčiau ieškoti alternatyvų, kaip mano įmonei pasiskolinti ir kur investuoti?“, – savo apsisprendimą gerai apsvarstyti pataria R. Benetytė.
Pasak jos, tokios ir panašios veiklos finansininkams turi būti įdomios. Susipažinti su profesija padeda ir praktinė veikla. Štai KTU savo bendruomenės nariams suteikia galimybę naudotis „Bloomberg“ programine-informacine platforma, kuri leidžia analizuoti rinką, atlikti tyrimus ir priimti sprendimus, remiantis realiojo laiko bei istoriniais duomenimis.
S. Adamausko nuomone, šios srities specialistas taip pat turi turėti norą pažinti verslą, kuriame jis dirba: suprasti ten vykstančius procesus, konkurencinius pranašumus, dėl kokių priežasčių įmonė turi pasisekimą, kaip jai pavyksta generuoti pelną.
„Tie, kurie nori žvelgti giliau, gali rasti įvairių pasislėpusių nišų, kurių tobulinimas ar finansinis vertinimas gali atnešti tik pozityvesnių finansinių rezultatų“, – tikina S. Adamauskas.
Patarimas nr. 2: sukaupkite pradinių žinių bagažą
Pasak R. Norvaišienės, norint tapti puikiu finansų srities ekspertu, būtina sukaupti didelį matematikos, ekonomikos, verslo vadybos žinių bagažą, išmanyti valstybėje, finansų rinkose bei įmonėse vykstančius procesus. Be abejo, finansininkas turi labai gerai išmanyti apskaitą.
„Visa tai būtina siekiant suprasti, kaip skirtingi procesai, įvairiuose lygmenyse priimti sprendimai veikia ar gali paveikti tiek finansų rinkas, tiek įmonių finansinius rezultatus“, – sako ji.
Nors iš aplinkinių neretai galima išgirsti, kad teorijų mokymasis davė mažai naudos, o viskas buvo išmokta jau pradėjus dirbti, patariama vengti tokio nusistatymo. Specialistų nuomone, norint įgyti reikiamų žinių, itin svarbios bazinės žinios, įgyjamos universitete.
„Žinoma, turime sėkmingų pasaulinių verslininkų pavyzdžių, tokių kaip Billas Gatesas, Steve’as Jobsas ir Markas Zuckerbergas, kurie metė prestižinius universitetus dėl verslo. Tačiau reikia pripažinti, kad šie žmonės turėjo itin stiprias prigimtines ambicijas ir reikiamas žinias įgijo savais metodais“, – pasakoja KTU „Bloomberg“ Finansų rinkų analizės laboratorijos vadovė.
Jos teigimu, dauguma žmonių visgi yra pasiskirstę apie statistinį vidurkį, todėl studijų metu įgytos tinkamos žinios ir praktinis jų pritaikymas – žingsnis arčiau savo profesinės sėkmės.
Patarimas nr. 3: ugdykite reikiamus asmeninius gebėjimus
Siekiant finansininko profesijos aukštumų, specialistai išskiria ir tam tikras asmenines savybes, kurios reikšmingos kasdieniniame darbe. Kadangi finansų valdymo sprendimai priimami ir įgyvendinami derinant su įvairių sričių specialistais, pirmiausia akcentuojami komunikaciniai gebėjimai.
„Finansininko įžvalgos svarbios tiek įmonių savininkams, tiek vadovams, tiek investuotojams, tad būtina išsiugdyti gebėjimą argumentuotai pagrįsti savo nuomonę bei pateikti informaciją įvairioms suinteresuotoms pusėms“, – pabrėžia R. Norvaišienė.
Kitas svarbus dalykas – mokymasis iš kritikos. Pasak S. Adamausko, tai būdas tapti geresniu savo srities profesionalu. „Nederėtų tokio tipo informacijos praleisti pro ausis. Dažnai tai yra pagrindinės problemos, kuriomis gyvena verslas, o jūs esate tie, kurie galimai turite kompetencijas jas išspęsti“, – sako jis.
Specialistai taip pat pabrėžia, kad finansininko darbas reikalauja atidumo ir kruopštumo, nes net menkiausia padaryta klaida gali turėti nemenkų pasekmių įmonės veiklai ir jos tęstinumui. Taipogi dėl finansininko valdomos konfidencialios informacijos akcentuojamas specialisto patikimumas.
„Finansininkui būtina pelnyti tiek įmonės vadovų, tiek savininkų, tiek finansų institucijų pasitikėjimą, o taip pat būti atsakingu už savo veiksmus“, – tikina KTU Finansų programos koordinatorė.
Neabejotinai svarbu ir pasikliauti pačiu savimi. „Jeigu esate kvalifikuotas ir kompetentingas savo srities profesionalas, būkite aktyvus ir proaktyvus atliekant reikalingus pokyčius organizacijoje“, – sako S. Adamauskas.
Tam, kad būtų lavinamos ne tik specialybinės, bet ir gretutinės kompetencijos, KTU magistrantūros studijose įdiegė MA+ modelį. Populiariausi – vadovavimo, projektų vadybos, kalbų įgūdžiai, tačiau studentai renkasi ir tiksliųjų mokslų kompetencijas: duomenų analitiką, procesų validavimą, kompiuterinio vizualizavimo technologijas ir pan.
„MA+ modelis atliepia tiek studijuojančiųjų, tiek rinkos poreikius. Žmogus, pabaigęs magistro studijas, iš universiteto išeina turėdamas aktualių kompetencijų rinkinį. Pavyzdžiui, finansus studijuojantis studentas tuo pačiu gali įgyti vadovavimo, teisės, duomenų analitikos, komunikacijos, informacijos paslaugų vadybos ar kitus gebėjimus“, – teigia Jurgita Vizgirdaitė, KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė.
Patarimas nr. 4: numatykite kelis žingsnius į priekį
Finansininkas turi puikiai žinoti, kuriuo keliu jis eina ir kodėl. „Reikia gebėti tai pagrįsti tiek iš savo asmeninių interesų, tiek siejant juos atstovaujamos įmonės atžvilgiu“, – pažymi S. Adamauskas.
Anot R. Norvaišienės, šios srities specialistas turi ne tik mokėti kompleksiškai ir greitai įvertinti esamą situaciją, bet ir matyti kelis žingsnius į priekį.
„Būtina prognozuoti būsimus rezultatus, numatyti tokius taktinius ir strateginius sprendimus, kurie leistų pasiekti kuo didesnę vertę nuolat kintančioje aplinkoje. Taigi, finansininkas turi būti ir geras strategas“, – teigia ji.
S. Adamauskas pastebi, kad svarbu žinoti, ir kodėl norima įmonę pakreipti į vieną ar kitą pusę, o atsakymas „nežinau“ negali būti būdingas finansininkui.
„Mes visus gyvenimo, verslo ar laike vykstančius procesus turime gebėti perkelti į finansinius ir ekonominius pagrįstumus, matyti aiškią priežastį ir argumentus, kodėl reikia tokius sprendimus priimti, gebėti skaičiavimus ir analizės rezultatus pristatyti ir apginti savo nuomonę“, – sako jis.
Be to, geram finansininkui reikalinga būti maksimaliai konstruktyviam ir objektyviam, pamiršti savo asmeninius interesus, pažvelgti į situaciją iš įvairių pusių – išanalizuoti scenarijų atvejus, kuriais įmonei pasisektų, o kuriais – ne. „Tokiu būdu gebėsite įvardinti rizikas ir grėsmes, kurias reikia kontroliuoti, taip pat pranašumus ir privalumus, kuriuos reikia sustiprinti“, – teigia S. Adamauskas.
Patarimas nr. 5: stebėkite, skaitykite, domėkitės
Dar vienas reikšmingas patarimas, nurodomas specialistų – nuolatinis žinių gilinimas ir plėtimas. R. Benetytės nuomone, sulig kiekviena diena reikėtų kelti sau bent po mažytį iššūkį, ką galima padaryti geriau negu vakar, ir nebijoti išeiti iš savo komforto zonos. „Nauji iššūkiai kartu atveria naujas galimybes“, – sako ji.
Pasak R. Norvaišienės, informacijos ir informacinių sistemų gausa bei jų kaita, greita finansų sistemos raida lemia tai, kad, norint išlikti konkurencingu rinkoje, reikia nuolat tobulėti ir kelti savo kvalifikaciją.
Specialistų teigimu, jaučiant žinių poreikį, norint tobulėti ar net persikvalifikuoti, nereikia bijoti ir po pertraukos grįžti į universitetą.
„Neretai tenka įtikinėti jaunuolius, kurie jau dirba, kad jie mokytųsi toliau, kad magistro studijos praplės akiratį ir atvers didesnes galimybes. Daugelis įsiklauso į šias rekomendacijas ir pasiekia tikrai puikių rezultatų tiek profesinėje veikloje, tiek studijose“, – teigia Jaroslav Karpovič, verslo valdymo sprendimus diegiančios ir pasauliniam įmonių tinklui priklausančios įmonės „Columbus Lietuva“ sprendimų architektas ir vyresnysis konsultantas, KTU lektorius.
„Stebėkite, skaitykite, domėkitės. Sekite sėkmės pavyzdžius užsienio rinkose, ieškokite būdų prisitaikyti smulkius atnaujinimus, ieškokite automatizacijos ir IT technologijų atnešamų idėjų rezultatų. Jūs turite būti pirmi, kurie tokias mintis ištransliuosite ir finansiškai pagrįsite įmonėje“, – teigia S. Adamauskas.
Kaip svarbų etapą, norint tapti sėkmingu finansininku, R. Benetytė taip pat išskiria darbą su savimi. „Būtina ugdyti papildomas savybes, tokias kaip drąsa, ryžtas, pasitikėjimas savimi, mokėjimas dirbti komandoje ir gebėjimas motyvuoti komandos narius“.
Mantas Lapinskas
Viešųjų ryšių projektų vadovas
Kauno technologijos universitetas
