2017 m. trečiąjį ketvirtį aptarnautų skrydžių ir keleivių skaičius sparčiai augo tiek Kauno, tiek Palangos oro uostuose. Kuklesnius rezultatus minėtu laikotarpiu demonstravo vieninteliai Vilniaus oro vartai, kurie 35 dienoms buvo uždaryti vykstant kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai. Dėl nuolat gerėjančių rodiklių Lietuvos oro uostai beveik neabejoja, kad šiemet bus viršytas ir dar vienas aptarnautų keleivių skaičiaus rekordas.
Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto, trečiąjį šių metų ketvirtį bendras Vilniuje, Kaune ir Palangoje aptarnautų lėktuvų keleivių rodiklis ūgtelėjo 7 proc., iki beveik 3,9 mln. Per visus 2016 m. šis rodiklis siekė 4,8 mln. keleivių.
„Turimi duomenys nuteikia optimistiškai, kad šiemet metinis aptarnautų keleivių skaičiaus rodiklis leis pasiekti naują rekordą“, – džiaugėsi G. Almantas.
Kauno oro uoste trečiąjį ketvirtį aptarnautų keleivių skaičius išaugo 74 proc. ir pasiekė 970 tūkst., Palangos – 37 proc., iki 236 tūkst. Tik didžiausiame, Vilniaus oro uoste, dėl liepos 14–rugpjūčio 18 dienomis vykusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos aptarnautų keleivių skaičius susitraukė 7 proc. – t.y. iki 2,68 mln.
„Taip pat fiksavome ir iš trijų šalies oro uostų siūlomų skrydžių skaičiaus didėjimą. Trečiąjį metų ketvirtį šis rodiklis padidėjo 4 proc. – iki beveik 42 tūkst. Čia ypač išsiskiria Kaunas ir Palanga, šiuose oro uostuose, atitinkamai, skrydžių padaugėjo 69 ir 17 proc., – tikina G. Almantas. – Imdami vien liepos-rugsėjo mėnesių rezultatus matome mažesnius aptarnautų keleivių bei skrydžių skaičius negu pernai tuo pačiu metu, tačiau užsibrėžtus tikslus įgyvendinome. Atsižvelgdami į daugiau nei mėnesį vykusią tako rekonstrukciją planavome dar kuklesnę statistiką, bet mūsų atsargus planavimas dabar leidžia džiaugtis daug geresniu rezultatu.“
Lietuvos oro uostų vadovas pasidžiaugė ir besiplečiančiu Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapiu. Šiemet tarp naujų maršrutų atsirado Palangos oro uosto jungtis su Glazgu, Kauno – su Neapoliu, Vilniaus – su Grenobliu, Geteborgu, Miunchenu ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostu. Be to, jau greitai iš sostinės oro uosto bus galima tiesiogiai keliauti ir į Agadirą Maroke, Kelną bei Niurnbergą Vokietijoje, Gdanską Lenkijoje ir Graikijos sostinę Atėnus.
Šiuo metu skrydžiai iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų lėktuvai kyla net į 27 šalis. Skaičiuojama, kad 19 proc. Lietuvos oro uostuose per šiuos metus aptarnautų keleivių vyko iš arba į Didžiąją Britaniją, 9 proc. – į Vokietiją, 7 proc. rinkosi Norvegiją.
„Panašias tendencijas fiksuojame jau kurį laiką. Tai nestebina, nes minėtosios šalys garsėja gausiomis lietuvių bendruomenėmis. Šiose šalyse gyvenantys tautiečiai reguliariai grįžta aplankyti čia gyvenančių giminių ir draugų, o ir pastarieji neretai susigundo galimybe pasisvečiuoti pas užsienyje gyvenančius artimuosius. Mūsų tikslas – pasiekti kuo intensyvesnį skrydžių grafiką su keleivių lūkesčius atitinkančiu dažniu“, – aiškina G. Almantas.
Daugiausiai keleivių Lietuvos oro uostuose aptarnavo oro linijų bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Joms teko daugiau nei pusė visų šiemet aptarnautų keleivių. Po jų rikiuojasi „Small Planet Airlines“, „airBaltic“, „Scandinavian Airlines“, „Lufthansa“ ir kitos didžiosios oro linijų bendrovės.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
