google-site-verification=Cd6bbb-vXU_KyMGL9NOitHsSBGICFniU5ek5XnxXDvo
24.3 C
Plungė
2024 / 06 / 26

Į aukštį ar į plotį: kokia miestų plėtra užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę ir didesnį tvarumą?

Ar jau skaitėte?

Pasaulio gyventojų skaičius kasdien išauga po 200 tūkstančių. Visas šis populiacijos augimas koncentruojasi miestuose. Prognozuojama, kad 2050 metais miestiečių pasaulyje bus jau dukart daugiau nei provincijos gyventojų. Tai reiškia, kad itin sparčiai didėja ir būsto mieste poreikis. Anot ekspertų, augimo galimybės yra tik dvi. Pirmoji – auginti miestų plotą, didinant priemiesčius. Antroji – tankinti jau esamos miestų teritorijos apgyvendinimą. Pastarasis variantas sulaukia daugiau užtarėjų, nes kompaktiški miestai patogesni žmogui ir palankesni klimatui.

- Reklama -

Augimo į plotį perspektyva nėra itin tvari: namai užima didelius žemės plotus, kurie negali būti panaudoti žemės ūkiui ir mažina gamtos įvairovę. Didėjantis maisto poreikis ir klimato kaitos keliama grėsmė pasėliams ir ūkininkavimui tinkamai žemei reiškia, kad teks mažinti laukinės gamtos plotą, toliau naikinti buveines ir ištisas gyvūnų rūšis.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.

Kartu miestų didinimas į plotį didina asmeninių automobilių poreikį. Natūrali tokio poreikio pasekmė – didėjančios transporto spūstys, augančios laiko sąnaudos norint pasiekti žmonėms reikalingas vietas – darbą, ugdymo įstaigas, prekybos ir paslaugų vietas, namus. Taip pat tai yra priežastis, dėl kurios didėja ir stovėjimo aikštelių būtinybė.

Dėl to politikai ieško sprendimų, skatinančių miestus statyti į aukštį ir efektyviau išnaudoti jau dabar užstatytus plotus. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje svarstomas planas iki 2050 metų nebedidinti užstatytų žemės plotų.

„Miestų tankinimas ir gyventojų koncentravimas į aukštesnius, daugiau šeimų talpinančius pastatus ne tik sumažina žemės plotus, kuriuos dengia pastatai bei stovėjimo aikštelės automobiliams. Kartu toks gyvenimo būdas suteikia galimybę sunaudoti gerokai mažiau statybinių medžiagų, kurių gamyba itin nepalankiai veikia klimatą“, – sako nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.

Kelionės į darbą

Statistinis vilnietis spūstyse per metus praleidžia vidutiniškai 136 valandas, rodo praėjusiais metais vykusios Judumo savaitės renginyje pateikti duomenys.

- Reklama -

Noras gyventi erdviau, turėti daugiau privatumo lemia Vilniaus horizontalų augimą – Riešės, Avižienių, Lentvario, Kuprioniškių, Nemenčinės, Bajorų kryptimis. Toks augimas lemia ir intensyvesnius transporto srautus į Vilnių.

Siekiant sumažinti gyventojų spūstyse prarandamą laiką ir skatinti miestų dinamiškumą visame pasaulyje populiarėja 15 minučių miesto koncepcija. Pagal ją visos gyventojams reikalingos vietos turėtų būti pasiekiamos per 15 minučių pėsčiomis arba viešuoju transportu.

„Tiesa yra ta, kad pagal 15 minučių konceptą parengti miestų rajonai taupo mūsų laiką, galime daugiau jo skirti poilsiui, šeimai. Miesto centre sukoncentravus daug gyvenamųjų ir darbo vietų, prekybos ir paslaugų centrų įmanoma pasiekti gerokai efektyvesnį laiko išnaudojimą, tuo pačiu – geresnę gyvenimo kokybę“, – tvirtina G. Wolfas.

15 minučių miesto koncepcija numato, kad tankiuose miestų centruose pakankamai dideli plotai skiriami ir atviroms erdvėms, kurios veikia kaip žmonių traukos centrai, taip pat skatina vietos gyventojų fizinį aktyvumą. Tankiuose miestų centruose savaime, dėl sumažėjusio poreikio važiuoti, mažėja transporto srautai. Juos dar labiau mažina tikslingai priimami judėjimo automobiliais populiarumą mažinantys sprendimai. Tokiu būdu pasiekiama sveikatai palankesnė oro kokybė centrinėje miesto dalyje.

Aplinkos oro tarša

Tyrimą atlikę Drezdeno technologijų universiteto (Vokietija) mokslininkai padarė išvadą, jog kelionės, trikdomos transporto spūsčių, trunka iki 4 kartų ilgiau, jų metu sudeginama 80 proc. daugiau kuro, lyginant su ta pačia kelione, kai važiuojama be spūsčių. Kartu tai reiškia, kad panašiai išauga ir į aplinką išmetamo anglies dvideginio, azoto oksidų ir smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios gali patekti į eismo dalyvių plaučius, koncentracija.

„Remiantis oro kokybės tyrimų duomenimis, prasčiausia oro kokybė miestuose yra prie intensyvaus eismo gatvių bei rajonuose, kur šildomasi deginant kietąjį kurą individualių namų autonominiuose įrenginiuose“, – nurodo Vilma Bimbaitė, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Ji nurodo, kad jau yra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad vairuotojai ir keleiviai yra veikiami didelių teršalų koncentracijų, ypatingai spūsčių metu. Rytinių ir vakarinių spūsčių metu darbo dienomis oro kokybės tyrimų stotys didžiuosiuose miestuose fiksuoja teršalų koncentracijų padidėjimus. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, vidutiniškai teršalų (kietųjų dalelių, azoto dioksido) koncentracijos gali išaugti 2-3 kartus, lyginant su įprastinėmis eismo sąlygomis.

Fizinis aktyvumas

Neatsiejamas miestų tankinimo proceso ir Europos miestų centrinių rajonų elementas – intensyvus pėsčiųjų bei dviratininkų eismas. Gyventojai vaikščioti pėsčiomis bei važiuoti dviračiais skatinami ir pritaikant infrastruktūrą specialiai jiems, didinant viešųjų erdvių patrauklumą, ir mažinant miestų centrų patrauklumą automobilių eismui. Pavyzdžiui, branginant parkavimo paslaugas.

Tuo tarpu gyvenimas priemiestyje reikalauja automobilio. Dažnu atveju, atokiau nuo miesto esančios gyvenvietės neturi tokio išvystyto viešojo transporto tinklo kaip mieste. Dėl šios priežasties gyvenantiems toliau nuo miesto centro rytus ir vakarus reikia pašvęsti ilgesnėms kelionėms, kurias lemia spūstys.

Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės, nepaisant gyvenamosios vietos, siekia būti aktyvesniais ir į savo dienotvarkę įtraukia sveikatinimą sporto klubuose, paįvairina kelionę iki darbo važiuodami dviračiu ar eidami pėsčiomis, skatina savo vaikų aktyvumą. Vis dėlto miestuose sporto būrelių pasirinkimas didesnis visoms amžiaus grupėms – nuo naujagimių iki senjorų. Priemiestyje tokios įvairovės nėra.

Sveikata

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog fizinio aktyvumo stoka yra itin svarbi sveikatos sutrikimų, prastesnės gyvenimo kokybės ir trumpesnio gyvenimo priežastis.

„Paskaičiuota, kad padidinus fizinį aktyvumą iki 2030 metų galima būtų išvengti net 500 mln. svarbių neužkrečiamųjų ligų ir psichinių būklių – širdies ligų, nutukimo, diabeto ir kitų“, – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime cituojama Fizinio aktyvumo padalinio vadovė Fiona Bull.

PSO duomenimis, pasaulyje yra apie 1,4 mlrd. nepakankamai fiziškai aktyvių žmonių. 2016-aisiais metais ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse per mažai fiziškai aktyvių žmonių buvo net dukart daugiau, nei besivystančiose valstybėse.

15 minučių miesto koncepcijos pritaikymas yra palankus fiziniam aktyvumui ne tik dėl pėstiesiems labiau pritaikytos infrastruktūros bei didesnės motyvacijos vaikščioti, nes atstumai būna pakankamai nedideli. Sutankintiems centriniams miesto rajonams būdingi mažesni transporto priemonių srautai ir mažesnė oro tarša.

„Didesnis populiacijos ir paslaugų tankis bei įvairovė, pasiekiami taikant 15 minučių miesto planavimo modelį, sumažina kelionių atstumus, leidžia motorizuotą transportą pakeisti aktyviomis kelionėmis, dėl ko mažėja anglies dvideginio išmetimas ir oro tarša, gerėja oro kokybė. Atsilaisvinusios viešosios erdvės gali būti apželdintos ir savo ruožtu kažkiek prisidėti prie anglies dvideginio sugėrimo bei sumažinti miestuose pasireiškiantį karščio salos reiškinį. Kartu visi šie veiksniai lems geresnę piliečių sveikatą ir mažesnį sveikatos sutrikimų kiekį – mažiau ankstyvų mirčių, kvėpavimo ir kraujotakos ligų, nutukimo smegenų ligų bei vėžinių sutrikimų“, – žurnale „The Lancet“ rašo sutankintų miestų poveikį sveikatai analizavę mokslininkai.

Efektyviausias kelias

„Apibendrinus galima teigti, kad miestų koncentravimas ir mišrios paskirties statinių gausėjimas centrinėje miesto dalyje yra efektyviausias būdas spręsti daugelį šiandienos miestams būdingų problemų – poveikio aplinkai, transporto spūsčių ir kelionių trukmės, gyventojų sveikatos“, – sako G. Wolfas.

Anot eksperto, atviri miestų rajonai, siūlantys didelę paslaugų, komercinės ir kultūrinės veiklos, gyvenamųjų vietų ir atvirųjų erdvių įvairovę patrauklūs ne tik tuo, kad gali sumažinti ir kelionių kainą – skaičiuojant ir pinigine prasme, ir laiku – ir kainą gyventojų sveikatai.

Jis nurodo, kad, nepaisant to, jog centrinėse didžiųjų miestų dalyse tradiciškai ir taip tankus apstatymas didelio aukštingumo pastatais, neretai tokie pastatai būna išnaudojami neefektyviai.

„Pasaulinė patirtis rodo, kad miestų centruose esančių neefektyviai naudojamų arba apskritai nebenaudojamų pastatų perplanavimas pirmuosius aukštus skiriant aktyviai komercinei veiklai pasižymi gebėjimu paskatinti vietos verslą, sustiprinti bendruomenes, sumažinti teršalų išmetimą ir padidinti žmonių aktyvumą“, – teigia G. Wolfas.

Aistė Veberaitė
Project manager

spot_img
spot_img

ORAI: Trečiadienio dieną bus giedra ir sausa

Trečiadienio dieną bus giedra ir sausa. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Aukščiausia temperatūra 25–30 laipsnių karščio. Ketvirtadienį nelis. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 13–18, dieną 27–32 laipsniai karščio. Penktadienį lietaus tikimybė maža....

Birželio 26-oji: vardadieniai, dienos INFO

Birželio 26-oji – Tarptautinė kovos su narkomanija diena; Tarptautinė diena prievartos aukoms paremti. Birželio dvidešimt šeštoji – 178-oji metų diena (trečioji 26-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 187 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Jaunė,...

Astrologinė prognozė birželio 26-ajai, trečiadieniui

AVINAS. Šiandien labiausiai vadovausitės intuicija ir emociniu intelektu. Pojūčiai labai veiks mąstymą ir atvirkščiai. Stenkitės nesiblaškyti dirbdami, bendraudami. Darykite pertraukėles, kad pailsėtų protas bei kūnas. Tiktų užsiimti menine, kūrybine veikla. JAUTIS. Nors ši diena nebus...

Rūpi planetos ateitis – taisykite sugedusius prietaisus

Besivystant elektronikos technologijoms, atrandant vis daugiau sričių, kur jas panaudoti, pasaulyje sparčiai daugėja ir elektronikos atliekų. Europos šalys kovoje su elektronikos atliekų augimu nepasiduoda – ragina gamintojus išleisti į rinką patvarius, pataisomus prietaisus, o...

„Iki“ paskelbė naujausią tvarumo ataskaitą: pokyčių naudą pajuto tūkstančiai

Prekybos tinklas „Iki“ paskelbė jau antrąją tvarumo ataskaitą, kurioje pateikiami naujausi duomenys apie bendrovės pažangą integruojant tvarumą į įvairias savo veiklos sritis. 2023 m. „Iki“ toliau tęsė savo įsipareigojimus darbuotojams, bendruomenėms ir aplinkai, kurių...

ORAI: Antradienio dieną be lietaus, oro temperatūra kils

Antradienio dieną be lietaus. Vėjas daugiausia šiaurės, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 23–28 laipsniai šilumos. Trečiadienį be lietaus. Vėjas naktį silpnas, dieną nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 10–15, Kuršių nerijoje apie 17 laipsnių šilumos, dieną...

Birželio 25-oji: vardadieniai, dienos INFO, Tarptautinė jūrininkų diena

Birželio 25-oji – Tarptautinė jūrininkų diena. Birželio dvidešimt penktoji – 177-oji metų diena (antroji 26-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 188 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Baniutė, Geismantas, Geismantė, Geistara, Geistaras, Geistautas, Geistautė, Geisvina,...

Astrologinė prognozė birželio 25-ajai, antradieniui

AVINAS. Tikriausiai pajusite, kad kažkas keičiasi, o jūs nieko negalite padaryti. Pasistenkite išsiaiškinti su tais, kurie tai inicijuoja. Nieko neprižadėkite, jei nesate tikri, kad ištesėsite. JAUTIS. Šiandien jūsų jausmai gali būti sutrikdyti. Saugokite reputaciją, laikykitės...

Ką būtina žinoti sudarant sezoninio darbo sutartį?

Darbo kodekso 100 straipsnis reglamentuoja sezoninio darbo sutartis. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų, dirbami ne visus metus. Jie negali būti ilgesni nei...

Išvykstate atostogoms? Ekspertas pataria, kaip efektyviai sumažinti elektros sąskaitas

Vasara dažną gyventoją džiugina ne tik gerokai ilgesnėmis dienomis, bet ir atostogomis. Tiesa, kartais poilsį kiek apkartina tai, kad sugrįžus pasitinka visai nesumažėjusios sąskaitos už elektros energiją. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo...

ORAI: Šiandien daug kur trumpas lietus, oro temperatūra 19–24 laipsniai šilumos

Šiandien daug kur trumpas lietus, kai kur galima perkūnija. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 19–24 laipsniai šilumos. Antradienį lietaus tikimybė maža. Naktį kai kur rūkas. Vėjas šiaurinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį...

Birželio 24-oji: vardadieniai, dienos INFO, Joninės (Rasos)

Birželio 24-oji – Joninės (Rasos). Birželio dvidešimt ketvirtoji – 176-oji metų diena (pirmoji 26-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 189 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Ansas, Janė, Janina, Jonas, Jonaudas, Jonaudė, Jonė, Jonis, Žana,...

Birželio 23-ioji: vardadieniai, dienos INFO ir net 5 minėjimai

Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena; Tarptautinė olimpinė diena; Tarptautinė našlių diena; Tarptautinė valstybės tarnautojų diena; Moterų inžinerijoje diena. Birželio dvidešimt trečioji – 175-oji metų diena (paskutinė 25-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka...

Astrologinė prognozė birželio 23-iajai, sekmadieniui

AVINAS. Bus daug darbo ir apie atsipalaidavimą savaitgalį galėsite pasvajoti tik vakare. Visgi Joninių šventei įdėtos pastangos bei lėšos nebus tuščios – tai įvertins susirinkusieji į jūsų suorganizuotą vakarėlį. JAUTIS. Jusite poreikį ištrūkti iš namų....

ORAI: Šeštadienio dieną daug kur numatomos trumpos liūtys su perkūnija, vietomis lis smarkiai

Šeštadienio dieną daug kur numatomos trumpos liūtys su perkūnija, vietomis lis smarkiai. Pietinėje šalies pusėje kai kur kruša. Vėjas pietų, pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 7–12 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra...

Birželio 22-oji: vardadieniai, dienos INFO, Vasaros saulėgrįža

Birželio 22-oji – Vasaros saulėgrįža. Birželio dvidešimt antroji – 174-oji metų diena (šeštoji 25-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 191 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Eigauda, Eigaudas, Eigaudė, Eigeda, Eigedas, Eigė, Inocentas, Kaributas, Kentautas,...

Astrologinė prognozė birželio 22-ajai, šeštadieniui

AVINAS. Nuo pat ryto turėsite nelengvų pareigų arba apie jas nepaliaujamai galvosite, nerimausite dėl vakaro renginio ar neatliktų darbų. Verčiau tyliai pasidžiaukite vasaros diena ir neskleiskite nerimo. JAUTIS. Tikėtini keblumai, susiję su kelione, mokslu, užsieniečiais,...

Lietuviai nelinkę švaistytis atostogų dienomis: derina jas prie ilgųjų savaitgalių, naudojasi darbostogomis

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų šią vasarą planuoja bent savaitės trukmės ar ilgesnes atostogas, o ketvirtadalis poilsiui išnaudos šventines nedarbo dienas, prie jų prisiderinę laisvadienių. Tam šiemet tinkamos dvi datos – jau šį savaitgalį laukiančios...

„Rimi“ – pigesni šonkauliukai: tirpstančius burnoje pasigaminsite su šiais eksperto patarimais (receptas)

Ilgaamžėmis tradicijomis ir burtais apipinta Joninių šventė dažnai neapsieina be kepsninėje keptų patiekalų. Vieni ant ugnies čirškina dešreles, kiti kepa šašlykus arba vištieną, o treti ruošia burnoje tirpstančius kiaulienos šonkaulius su barbekiu glazūra. Anot...

ORAI: Penktadienio dieną nelis

Penktadienio dieną nelis. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra 22–27, pajūryje 19–21 laipsnis šilumos. Šeštadienio naktį lietaus tikimybė maža. Vėjas silpnas. Temperatūra 10–15 laipsnių šilumos. Dieną daug kur trumpos liūtys su perkūnija, vietomis lis...

Vienas iš darbo „Lidl“ privalumų – aiškios atlygio sistemos užtikrinimas

Finansinį stabilumą darbuotojams garantuoja ne tik darbo užmokesčio dydis, bet ir įmonėje taikomos atlygio sistemos. Pasak „Lidl Lietuva“ valdybos narės ir personalo vadovės Sandros Savickienės, aiški informacija apie uždarbį ir jo augimo perspektyvas padeda...

„Rimi“ gerosiomis maistinėmis medžiagomis prisodrinta daržovė – pigiau: įsigiję nepadarykite šios klaidos

Joninių vakaronė gamtoje – puiki proga net retai valgantiems daržoves įvertinti jas iškeptas ant grotelių, kuomet kitaip atsiskleidžia įvairiausi jų skoniai. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria, kad grilinti arba...
spot_img
spot_img

PORTALO SKAITOMIAUSI

spot_img

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS